šniurkš

šniur̃kš interj. 1. kartojant nusakomas uostymas: Šiedu nuėję, vienas prikišęs nosį šniurkš šniurkš uodžiąs Sln. 2. kartojant nusakomas šnarpštimas: Arkliai par nosę šniur̃kš šniur̃kš tik sušnerkė Trk. 3. kartojant paryškinamas pjovimas: Ta (tai) ans šniur̃kš šniur̃kš bematant i visą pagalį supjaustė Vvr. 4. sušniurusio, nepatenkinto praėjimui paryškinti: Šniur̃kš praėjo nė žodžio nesakęs, susukęs nosį Jnš.